VĶSINDI

EŠLISFRĘŠI KAFSUNDS

Upphafleg spurning var sem hér segir: "Sundmenn feršast hrašar undir yfirborši vatns er žeir hreyfa fótleggi sķna (eingöngu), lķkt og sporšur fisks, heldur en žegar žeir synda notandi bęši hendur og fótleggi. Žegar menn synda, žį geta žeir myndaš meiri kraft meš bęši höndum og fótum. Er mótstašan eša nśningskrafturinn meiri viš yfirboršiš, heldur en ķ kafi? Af hverju er žetta svona?"

Kafsund

Hvers vegna er hagstętt fyrir sundmenn aš synda ķ kafi og nota jafnvel ekki handleggina til aš knżja sig įfram?

Svar: Sundmenn hafa tvęr leišir til aš auka hrašann. Žeir geta annašhvort aukiš afliš sem žeir nota til aš knżja sig įfram gegnum vatniš eša minnkaš vatnsmótstöšuna. Seinni kosturinn er mun skynsamlegri og ķ žessu svari veršur śtskżrt hvers vegna. Žį veršur ljóst hvers vegna sundmenn feršast hrašar undir yfirborši vatns, jafnvel žótt žeir noti eingöngu fótleggi.

Til aš auka afliš eša afköstin gęti sundmašurinn til dęmis aukiš tķšni sundtaka. Gallinn viš žį ašferš er sį aš orkunotkun ķ vatni eykst eins og tķšni sundtakanna ķ žrišja veldi. Žaš žżšir aš ef sundmašurinn tvöfaldar hraša handanna ķ gegnum vatniš žarf hann aš nota įtta sinnum meiri orku. Hann myndi žvķ žreytast fljótt og synda hęgar fyrir vikiš.

Ef tķšni sundtakanna er aukin styttast sundtökin óhjįkvęmilega um leiš en žaš er gagnstętt žvķ sem flest önnur dżr ķ nįttśrunni gera. Hestar auka til dęmis hrašann meš žvķ aš lengja hvert skref en ekki endilega meš žvķ aš fjölga skrefum į sekśndu.

Ašalmótstašan sem sundmenn glķma viš er svokallašur öldudragi sem veršur viš vatnsyfirboršiš. Žegar synt er ķ yfirboršinu myndast öldur og žaš kostar orku. Sundmašurinn neyšir vatnsmassa fyrir framan sig til aš rķsa upp į móti žyngdaraflinu og orkan sem žarf til žess kemur öll frį sundmanninum sjįlfum svo aš öldurnar stela ķ raun orku sem gęti nżst ķ eitthvaš gagnlegra. Yfirboršsspenna kemur hér einnig viš sögu og gerir öldurnar "dżrari" en ella.

En žaš er ekki nóg meš aš öldurnar steli orku frį sundmanninum heldur eru įhrifin meiri eftir žvķ sem hann fer hrašar. Aftur eykst öldudragi eins og hrašinn ķ žrišja veldi og veršur verri ef sundmašurinn gerir einhverjar skrykkjóttar eša ójafnar hreyfingar žvķ žį aukast öldurnar og enn meiri orka fer til spillis.

Vegna alls žessa gagnast žaš ekkert aš hamast meira til aš auka hrašann. Meiri hamagangur žżšir bara meiri öldugangur en ekki meiri hraši.

Skynsamlega leišin til aš auka hrašann er aš minnka mótstöšuna og auka nżtnina. Vatn er 773 sinnum žéttara en loft og žess vegna er vatnsmótstaša mun meiri en loftmótstaša og mótstašan skiptir miklu meira mįli ķ sundi en til dęmis ķ spretthlaupi.

Hįkarlar geta synt eins hratt og raun ber vitni mešal annars vegna žess hvaš žeir eru straumlķnulagašir og vegna žess aš skrįpurinn er "hannašur" til aš minnka nśning. Örsmįar raufar ķ skrįpnum koma ķ veg fyrir hvirflamyndun en hvirflarnir kosta orku alveg eins og öldurnar.

Til aš minnka mótstöšuna grķpa margir keppnismenn til žess rįšs aš raka af sér lķkamshįrin eša bera į sig olķu. Framleišendur sundfata hafa lķka lagt sitt af mörkum, eins og sįst į sķšustu Ólympķuleikum. Keppendur eru nś farnir aš synda ķ sérsaumušum sundbśningum en ekki hefšbundnum sundskżlum eša sundbolum. Žessir sundbśningar eru geršir śr sérstöku efni sem lķkir eftir hįkarlaskrįp og hefur mun minni mótstöšu en mannshörund, jafnvel žótt žaš sé rakaš eša olķuboriš.

En žótt mótstašan sé versti óvinur sundmannsinns er hśn samt naušsynleg žvķ annars kęmist hann ekkert įfram. Samkvęmt žrišja lögmįli Newtons verkar gagnkraftur gegn hverjum krafti og žaš śtskżrir hvernig sundmašur knżr sig įfram ķ gegnum vatniš. Sundmašurinn żtir vatninu aftur fyrir sig og vatniš bregst viš žessum krafti meš gagnkrafti sem żtir honum įfram.

Galdurinn viš góša sundtękni er žvķ aš nżta sem mest af mótstöšunni til aš komast įfram en ekki afturįbak.

Sund er ein af elstu keppnisķžróttunum. Eins og ķ öšrum ķžróttum eru framfarir ķ sundi į undanförnum įrum aš mestu leyti tilkomnar vegna aukins skilnings į ešlisfręšinni bak viš ķžróttina. Žessar framfarir hafa gert nśtķmasundköppum kleift aš synda hrašar en įšur var tališ mögulegt.

Til aš gera sundkeppni skemmtilegri er nś bannaš aš synda meira en 15 m ķ kafi eftir stungu eša snśning ķ skrišsundi, flugsundi og baksundi. Reglurnar fyrir bringusund eru heldur flóknari en žęr banna ķ raun fleiri en eitt kafsundstak.

Įriš 1956 setti Japaninn Masaru Furukawa ólympķumet ķ bringusundi meš žvķ aš synda 75% leišarinnar ķ kafi. Hann var eftir žaš kallašur ósżnilegi mašurinn af augljósum įstęšum. Žegar kafsund var bannaš bęttust žrjįr sekśndur viš heimsmetiš į einni nóttu.

Aš lokum er rétt aš draga saman ašalatrišin til aš svara spurningunni. Žegar synt er undir vatnsyfirboršinu myndast minni öldur svo aš meira af orkunni fer ķ aš knżja sundmanninn įfram. Auk žess hefur sundmašurinn hendur fyrir framan höfušiš til aš kljśfa vatniš og minnkar žannig mótstöšuna. Žaš skiptir meira mįli hvernig sundmašurinn nżtir orkuna heldur en hvaš hann notar mikiš af henni. Žess vegna geta góšir sundmenn fariš mun hrašar ķ kafi heldur en ķ vatnsyfirboršinu.